UEFA „Financial Fair Play“ taisyklės – kas tai ir su kuo valgoma?

Ar UEFA taisyklės išspręs vis didėjančią pinigų įtakos futbolui problemą? (financialfairplay.co.uk)

UEFA vykdomasis komitetas 2009 metų rugsėjį pristatė naujus finansinius reikalavimus Europos klubams, pavadinimu „Financial Fair Play“ (trumpiau – FFP). Šių taisyklių esmė – klubai negalės išleisti daugiau pinigų nei uždirba. Tai turėjo ne šiaip sau išgąsdinti tokius klubus kaip „Manchester City“ ar „Paris Saint Germain“, kurių besaikis išlaidavimas ne vieną futbolo aistruolį priverčia kalbėti apie nesąžiningą konkurenciją, iškreiptą rinką ir panašius dalykus.

Pabandykime panagrinėti, kas yra šios taisyklės ir ką jos duos šiandieniniam futbolui.

Tai yra daugiausiai verstinis trumpas FFP esminių punktų paaiškinimas. Prie kai kurių mano verstų terminų skliaustuose palikau originalius angliškus terminus, kad būtų aiškiau.

FFP tikslai

·         - Sudrausminti klubų finansinę politiką ir padaryti ją racionalesne

·         - Stabdyti atlyginimų ir perėjimų mokesčių didėjimą ir sumažinti infliacijos efektus

·         - Paskatinti klubus neviršyti savo pajamų

·         - Paskatinti didesnes klubų investicijas į jaunimo sektorių ir infrastruktūrą

·         - Apsaugoti, kad Europos futbolas ir ateityje būtų gyvybingas 

·         - Užtikrinti, kad klubai laiku vykdytų savo įsipareigojimus

Šie tikslai keliami oficialiame UEFA puslapyje bei FFP taisyklių dokumentuose.

Kaip tai veiks?

Taisyklių esmė: UEFA prižiūrės, kad visi į Europos turnyrus kandidatuojantys futbolo klubai neišleistų daugiau pinigų nei uždirba. Bus žiūrima į bendrą trijų sezonų rezultatą, išskyrus praėjusį (2011/2012) ir ateinantį (2012/2013) metų sezonus. Jei klubas neatitiks FFP reikalavimų, jam bus nesuteikta licencija žaisti Europos turnyruose – UEFA čempionų lygoje („Champions league“) ir Europos lygoje (Europa league).

Į FFP ataskaitas įskaičiuotinos pajamos	Įskaičiuotinos išlaidos	Išlaidos, kurios FFP įtakos neturės
Pajamos už bilietus	Pardavimo išlaidos	Išlaidos, patiriamos dėl ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (stadiono, treniruočių bazių etc.)
Pajamos iš TV transliacijų	Išmokos darbuotojams (algos etc.)	Išlaidos/amortizacija dėl ilgalaikio nematerialiojo turto nusidėvėjimo, išskyrus išlaidas žaidėjų registracijai (prestižo, prekės ženklo vertės sumažėjimas etc.)
Rėmimas ir reklama	Kitos klubo veiklos išlaidos	Išlaidos, patirtos vystant jaunimą (bet kurio amžiaus jaunimo komandos)
Komercinė veikla	Žaidėjų kainų ir atlyginimų amortizacija	Išlaidos, patirtos plečiant klubo bendruomenę (aistruolių klubai etc.)
Kitos klubo veiklos pajamos	Dividendai	Išlaidos, skirtos ilgalaikio materialiojo turto statybai
Pelnas/pajamos iš žaidėjų registracijos		Tam tikros išlaidos iš ne su futbolu susijusių operacijų
Perteklinės pajamos iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo		Išlaidos mokesčiams

Kaip matome lentelėje, FFP jau veikia ir kito sezono pabaigoje pamatysime pirmuosius rezultatus.

Klubo stebėjimo periodas (Monitoring Period) susidės iš trijų (išskyrus pirmąjį) atskirų dalių – metų/sezonų. Jie vadinsis atskaitiniais periodais (Reporting Periods): einamieji metai vadinsis T, o dveji praėję – T-1 ir T-2.

Nors lentelėje matome, kad maksimalus leidžiamas deficitas 2014/2015 metų pradžioje bus 45 mln. eurai trijų metų laikotarpiui. Tačiau iš tikro vieno stebėjimo periodo (Monitoring period) deficitas negalės būti didesnis nei 5 mln. eurų. Maksimalų leidžiamą deficitą (Break Even Deficit) klubas galės turėti tik tuo atveju, jei klubo savininkas ar akcininkai sutiks investuoti papildomo turto (Equity). Jei savininkai/akcininkai to daryti nesutinka, o klubo deficitas viršija 5 mln. eurų – lauks baudos. Maksimali leidžiama investuoti papildoma suma – 45 mln. eurai pirmuose dviejuose stebėjimo perioduose ir 30 mln. eurų trijuose paskutiniuose.

Pavyzdys: Klubas 2012/2013, 2013/2014 ir 2014/2015 stebėjimo periode (violetinė spalva) turi didelį minusą, kuris prasilenkia su leidžiamais 5 mln. eurų. Klubo savininkas(ai) pagal taisykles gali įnešti iki 30 mln. eurų bet kuriais atskaitiniais metais. Tačiau 2013/2014 m. įnešus 30 mln. eurų, o klubui kitu stebėjimo periodu (žalia spalva) ir vėl turint deficitą, įnešti papildomai pinigų nebebus galima (nes į žalią periodą taip pat įeina 13/14 m.). Kitą kartą įnešti papildomo turto bus galima tik raudona spalva pažymėtame stebėjimo periode.

FFP galiojimo pradžioje 5 mln. eurų limitas galės būti viršytas be baudų jei UEFA matys, kad klubo deficitas kasmet vis mažėja. Taip pat jei klubas parodys, kad didžiąją deficito dalį sudaro žaidėjų, pirktų iki 2010 m. liepos 1 d. atlyginimai.

Vėlesni reikalavimai bei maksimalaus leidžiamo deficito dydis dar nėra paskelbtas, tačiau beveik neabejojama, kad bėgant metams ir jei taisyklės pasiteisins, UEFA reikalavimus griežtins.

Amortizacija – žaidėjo perpirkimo kaina (kurią klubas moka pirkdamas futbolininką iš kitos komandos) skaičiuosis ne einamajam sezonui, o viso jo kontrakto metu. Pavyzdžiui, išlaidos už žaidėją, kurio kaina 50 mln. eurų, o kontrakto trukmė penkeri metai, skaičiuosis penkerių metų laikotarpyje po 10 mln. eurų metams. Žaidėjo kontraktui pasibaigus jo „balansinė vertė“ (book value) bus lygi nuliui. Kiekvienų metų amortizuota suma (šiuo atveju 10 mln. eurų) FFP ataskaitoje bus traktuojama kaip išlaidos.

Kai žaidėjas parduodamas jo kontraktui nepasibaigus, pagal FFP taisykles skirtumas tarp jo „balansinės vertės“ ir pardavimo kainos bus įskaičiuotas į tų metų klubo sąskaitas.

Paimkime mūsų pavyzdį: žaidėjas, pirktas už 50 mln. eurų penkeriems metams, po trijų metų turėtų 20 mln. eurų „balansinę vertę“. Jeigu klubas jį tuo metu parduotų už 40 mln. eurų, į metinę FFP ataskaitą įsirašytų 20 mln. eurų pelnas (40 – 20). Jei žaidėjo kontraktas yra pratęsiamas, jo „balansinė kaina“ turės būti amortizuota per būsimo kontrakto laiką. Ši taisyklė galioja visiems klubo futbolininkams, nesvarbu, kada su jais pasirašyta sutartis.

Žaidėjai, įsigyti iki 2010 metų birželio 1 d. – tokių žaidėjų algos nesiskaičiuojamas tik 2011/2012 metų FFP ataskaitose, tačiau 2012/2013 metais ir vėliau šios išlaidos jau bus skaičiuojamos. Bet reikia turėti omenyje, kad ši nuolaida galioja tik atlyginimams, išlaidos už žaidėjo įsigijimą (transfero mokestis) turi būti amortizuotos viso jo kontrakto metu kaip aprašyta aukščiau esančioje pastraipoje.

Jei žaidėjas, įsigytas iki 2010 metų birželio 1 d., pratęsia savo kontraktą dar nesibaigus 2011/2012 m. sezonui, jo naujas atlyginimas turi būti pilnai įtrauktas ir į 2011/2012 metų FFP ataskaitas.

Baudos, kurias UEFA taikys FFP taisyklių neatitinkantiems klubams:

·         - Papeikimas/įspėjimas

·         - Bauda

·         - Taškų atėmimas

·         - Pajamų iš UEFA organizuojamų turnyrų nemokėjimas

·         - Draudimas registruoti naujus žaidėjus UEFA organizuojamiems turnyrams

·         - Žaidėjų skaičiaus, kuriuos klubas galės registruoti UEFA organizuojamiems turnyrams, apribojimas

·         - Diskvalifikavimas iš jau vykstančio turnyro

·         - Draudimas dalyvauti ateities turnyruose

Mano (ir ne tik mano) pastebėjimai:

Kaip matome, pagal FFP taisykles klubai turės visiškai laisvas rankas ir galės išleisti, kiek nori statydami ar atnaujindami stadionus bei kitą infrastruktūrą. Tačiau yra vienas bet: tokie klubai kaip „Manchester City“ ar „PSG“ turi ne pačius didžiausius stadionus (atitinkamai 60 tūkst. ir 48,7 tūkst. vietų). Taigi turime pirmą vietą, kurioje galima pasinaudoti FFP trūkumais – investuok didžiulius pinigus į stadioną (išlaidos į FFP neįeina), parduok jo vardą ir gauk dar didesnius pinigus (kurie į FFP ataskaitas jau įeina).

Taip pat FFP ataskaitoms jokios įtakos neturės ir išlaidos, skiriamos jaunimo komandoms. Į tai įeis ir futbolininkų iki 18 metų įsigijimas. Tai, mano manymu, vienas geriausių aspektų. Futbolo klubai turės skirti didesnį dėmesį savo jaunimo akademijoms, o žaidėjui peržengus 18 metų amžių jo pardavimo kana jau rašysis į FFP ataskaitą. Žinoma, jaunimo akademijų išlaidoms nesiskaičiuojant, didesni ir turtingesni vėl turės pranašumą, tačiau ne taip jau dažnai dar 18 metų nesulaukę futbolininkai yra perkami už didelius pinigus. Tai gana rizikingas pirkinys – negali žinoti, ar futbolininkas tikrai išnaudos savo talentą, ar "nenueis šunkeliais" ir pan. Tad bijoti, kad „Manchester City“ supirks visą 17 metų „Ajax“ jaunimo komandą – neverta.

Pati įdomiausia dalis – baudos. Kaip matome, UEFA klubams grasina ne vien pagrūmojimais pirštu ar piniginėmis sankcijomis. Už didelius prasižengimus klubams grasinama išmetimu iš tarptautinių turnyrų. Praėjusį sezoną tokių sankcijų UEFA ėmėsi prieš Turkijos klubus „Besiktas“ ir „Bursaspor“ – tačiau priežastys nebuvo viešinamos.

Jau dabar yra gana garsiai kalbama, ar UEFA išdrįstų imtis priemonių prieš tokius milžinus kaip „Chelsea“ ar „Real“, jei to reikėtų.

Tačiau bet kuriuo atveju, šios taisyklės yra naujas žingsnis modernaus futbolo istorijoje. Galbūt to negalima lyginti su NBA lygos "Algų kepure", tačiau tai turėtu padaryti didelę įtaką ateities perėjimams bei besaikiam futbolininkų algų didėjimui.

Nors yra sutinkama, kad taisyklių surašymas ir pristatymas yra tik pradžia. Didžiausias darbas dar laukia - UEFA, esant reikalui, turės iš karto reaguoti ir taisyklių nesilaikančius klubus bausti. Jei pradžioje UEFA nesugebės "pademonstruoti jėgos", klubai netruks tuo pasinaudoti ir FFP bus bevertis.

-----------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kokia situacija futbole yra dabar?

Anot„Associated Press“, Europos top klubai per 2010 metus kartu prarado apie 2 milijardus dolerių (apie 1,6 mlrd. eurų). 650 klubų finansinės ataskaitos parodė, kad 56 proc. klubų patiria nuostolius, o jų visų vertė – 10,9 mlrd. dolerių (apie 8,8 mlrd. eurų).

UEFA FFP projekto vadovo Andrea Traverso teigimu, klubai turi viršyti pajamas tam, kad sugebėtų išlikti konkurencingi.

Dar 2010 metais UEFA teigė, kad 13 klubų, pagal tų metų rezultatus, neatitiktų FFP reikalavimų. Kokie tai klubai – nebuvo atskleista.

Tačiau bent kelis iš jų atspėti nėra sunku. Praėjusių metų „Premier“ lygos laimėtojas „Manchester City“ 2010-2011 m. ataskaitoje parodė, kad klubas patyrė milžinišką 246 mln. eurų nuostolį (vien žaidėjų atlyginimams skirdamas 219 mln. eurų). Turbūt ne be reikalo Anglijos čempionai šį tarpsezonį tokie tylūs ir pinigų nebešvaisto. Kaip klubas žada atitikti FFP reikalavimus galima paskaityti čia.

Londono „Chelsea“ klubo nuostoliai 2010-2012 metais palyginus su „Man City“ atrodo nedideli– 85 mln. eurai. Klubui net 35,5 mln. eurų kainavo trenerio Carlo Ancelotti pakeitimas Andre Villas-Boasu. O juk po to A. Villas-Boasas buvo atleistas nesibaigus jo kontraktui. Be to, vien šią vasarą „Mėlynieji“ jau apsipirko už maždaug 90 mln. eurų.

„Manchester United“ tuo pačiu laikotarpiu deklaravo apie 37,4 mln. eurų pelno. Be to, visai neseniai „Raudonųjų velnių“ akcijomis imta prekiauti Niujorko akcijų biržoje. Kaip jiems sekasi lietuviškai galima paskaityti čia.

Manoma, kad „Arsenal“ ar „Tottenham Hotspur“ FFP reikalavimus praeis nesunkiai. Ar tai padarys „Liverpool“, kurio skambiausia "kliurka" - už Andy Carollą sumokėta milžiniška suma, o dabar bandymas tuo atsikratyti - juokina visą Europą, vis dar nėra aišku.

Tačiau jau nuo 2013/2014 m. sezono Anglijos klubų situacija ženkliai pagerės. Ateinančiame sezone (2012-2013) baigsis galioti senoji TV transliacijų sutartis, tačiau jau pasirašyta nauja. Pagal šią sutartį „Sky“ ir „BT“ televizijos per 2013/2016 metų sezonu visoms Anglijos komandoms iš viso išdalins... laikykitės... 3,018 milijardų svarų sterlingų (t.y. apie 3,8 mlrd. eurų). 

„Sky“ televizijai vienerių rungtynių transliacija vidutiniškai atsieis apie 6,55 mln. svarų (apie 8,25 mln. eurų), o „BT“ – apie 6,47 mln. svarų (apie 8,15 mln. eurų). Tai iš tiesų milžiniška suma, apie kurią Ispanijos, Vokietijos ir kitų lygų klubai gali tik pasvajoti. Ne be reikalo „Premier“ lygos klubų vadovai netrukus rinksis ir kalbės apie naujų finansinių taisyklių įvedimą Anglijos aukščiausioje lygoje (plačiau – mano verstame straipsnyje).

Ispanijoje situacija pamažu keičiasi. „Barcelona“ 2010 metais buvo paskelbusi apie 83 mln. eurų deficitą, tačiau po šio sezono katalonai pranešė apie didžiausią klubo istorijoje pelną – 48,8 mln. eurų. Bendra klubo skola nuo 420mln. eurų sumažėjo iki 335 mln. Viena to priežasčių – 150 mln. eurų sutartis su „Qatar Faundation“ fondu, kurio „dėka“ ant komandos marškinėlių pirmą kartą istorijoje atsirado reklama.

Geras naujienas 2011 metais pranešė ir Madrido „Real“ – ikimokestinis klubo pelnas siekė 46,5 mln. eurų.

Italijos milžinas „A.C. Milan“ 2010 metais patyrė 69,8 mln. eurų nuostolių, tačiau šią vasarą jau pardavė du dideles algas gavusius futbolininkus – Thiago Silva ir Zlataną Ibrahimovičių. O už jų abiejų pardavimą uždirbo dar 65 mln. Be to, vasaros pradžioje Milano ekipa atsisveikino su keliais vyresnio amžiaus futbolininkais, kurių algos buvo taip pat didelės – F. Inzaghi, A. Nesta, C. Seedorfu ir kitais.

Ne pirmi metai kalbama, kad Vokietijos „Bundesliga“ klubai yra pavyzdys visam pasauliui ir nė vienas iš jų sunkumų dėl FFP nepatirs. „Bayern“ apie vienokį ar kitokį pelną praneša kasmet, panaši situacija yra su kitomis ekipomis.

Kokia situacija yra su „Paris Saint-Germain“, kol kas neaišku. Tačiau galime suprasti, kad bent jau pelno klubas tikrai neturi – pernai vasarą naujiems žaidėjams išleido virš 80 mln. eurų, o panaši situacija kartojasi ir šiemet. Jau išleista apie 110mln. eurų. Per tuos du metus klubas nelaimėjo nieko (tad premijų iš turnyrų negavo), jų stadionas ne iš didžiausių (tad tiek pinigų, kiek iš bilietų pardavimo gauna "Barcelona" ar "Real", Prayžiaus komanda tikėtis negali), o TV transliacijų teisės gana silpnoje Prancūzijos lygoje milijardų taip pat nekainuoja.

Apie UEFA FFP taip pat galite skaityti (tekste nepaminėti, tačiau naudoti šaltiniai):


- http://edition.cnn.com/2012/03/15/sport/football/football-uefa-clubs-debt/?hpt=isp_t3
- http://www.uefa.com/uefa/footballfirst/protectingthegame/financialfairplay/index.html
- http://www.financialfairplay.co.uk/
- http://90minutesup.blogspot.com/2012/08/uefa-financial-fair-play-explained.html