Keisti ir įdomūs pasaulio futbolo stadionai

Katarui užsimojus surengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą daugelis spėliojo, nejau futbolą teks žaisti dykumose. Beveik visą nedidelės, tačiau itin turtingos šalies plotą užima dykuma, tad organizatoriai užsimojo statyti stadionus, kuriose veiks itin modernios vėsinimo sistemos.

Tačiau Kataro šeichai nėra vieninteliai, kurie statys keistus ar įdomius futbolo stadionus. Futbolo žurnalas „FourFourTwo“ pasižvalgė po pasaulį ir aptiko tikrai įdomiais architektūriniais ar dizaino sprendimais pasižyminčius futbolo stadionus.

„Timsah Arena“, Turkija

Turkijos futbolo sirgaliai pasižymi aršumu priešininkų komandoms, tačiau „Bursaspor“ ekipa netrukus galės pasigirti ir priešininkus gąsdinančiu stadionu. „Žaliaisiais krokodilais“ pravardžiuojamas klubas statosi žalią krokodilo formos stadioną. Šis stadionas jau statomas, tad priešininkų komandos futbolininkai jau gali pradėti lankyti roplių baimės išvengti padedančius kursus.

„Marina Bay Floating Stadium“, Singapūras

Manome, kad „Didžiausio pasaulyje ant vandens esančio stadiono“ kategorijoje nėra itin daug varžovų, tačiau šio stadiono savininkai būtent tai dažnai mėgsta pažymėti. Stadione telpa 30 tūkst. sirgalių, tiesa jų tribūnos jau yra krante, o ne plūduriuoja. Nežinome, ar per rungtynes valtyse aplink stadioną kas nors plaukioja ir gaudo skriejančius kamuolius, tačiau vienas Singapūro futbolo taurės finalas buvo atšauktas, nes aplink aikštę esantys dideli apšvietimo stulpai metė šešėlius ant žolės, kurie trukdė futbolininkams žaisti.

„Estadio de Madeira“, Portugalija

Cristiano Ronaldo gimtinėje esantis stadionas išskirtiniais architektūriniais sprendimais nepasižymi, tačiau yra aukštai kalnuose. Taip aukštai, kad aikštę neretai dengia debesys, tad žaisti futbolą tampa neįmanoma. Jame telpa 5123 žiūrovai, o visai netoli statomas C.Ronaldo vardo futbolo akademija – tai žymiausias „C.D. Nacional“ ekipos auklėtinis. Kuomet oras yra giedras, galima grožėtis nuostabiu Atlanto vandenyno vaizdu.

„Stade Francais Digiovanni“, Prancūzija

Prancūzijos pietuose esančio Marselio miesto stadionas tribūnų neturi, tačiau visai šalia jo stovi keturiolikos aukštų pastatas. Kad pamatytum, kaip žaidžia „US Marseille Endoume“ komanda, tereikia būti pažįstamam su vienu iš namo gyventojų. Žinoma, tai ne aukščiausia šalies lyga, tačiau futbolo rungtynes iš viršaus pamatysi ne kasdien.

„Estadio Hernando Siles“, Bolivija

Didžiausias šalies stadionas (42 tūkst. vietų) tuo pačiu yra ir vienas aukščiausiai pasaulyje esančių profesionalių futbolo stadionų. 3673 metrų aukštyje virš jūros lygio 1931 m. pastatyta futbolo tvirtovė yra pavadinta 31-ojo Bolivijos prezidento vardu. 2007 m. FIFA uždraudė žaisti futbolą šiame stadione, nes Brazilijos rinktinė skundėsi, kad sąlygos čia „nehumaniškos“. Draudimas šiuo metu yra panaikintas, tačiau skundų nesumažėjo, mat atsitinka taip, kad svečiams prireikia ir deguonies balionų. „Tie, kurie čia sugeba laimėti, laimi oriai. Tie, kurie bijo čia žaisti – neturi orumo“, – taip poetiškai yra pasakęs pats Bolivijos prezidentas.

„Mmabatho Stadium“, Pietų Afrikos Respublika

Rusų įmonės statytas stadionas turi 59 tūkst. vietų, tačiau atrodo lyg girto architekto sapnas. Tribūnos stadione išdėstytos įvairiuose aukščiuose, atskirtos viena nuo kitos – tikras apsaugos darbuotojų košmaras.

„Svangaskard Stadium“, Farerų salos

6 tūkst. vietų stadionas iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau jis yra pastatytas taip arti Šiaurės jūros, kad joje plaukioja žmogus, kurio darbas – rinkti į vandenį nuskriejančios kamuolius. 2011 m. čia vietos „NSI Runavik“ ekipos nesugebėjo įveikti Anglijos „Premier“ lygoje žaidžiantis „Fulham“, o per 2008 m. Europos čempionato kvalifikaciją Škotijos rinktinės narys Richardas Keysas stadioną pavadino „idiotišku“. Čia pučia itin stiprūs ir šalti Šiaurės jūros vėjai, kurie futbolo žaidimo lengvesniu nepaverčia.

„Igraliste Batarija“, Kroatija

Norėtumėt pažaisti futbolą Trakų pilies kieme? Šis nedidelis futbolo stadionas (veikiau tiesiog aikštė) įrengtas tarp XV a. Venecijos pirklių statytos Kamerlengo pilies ir XIV a. Šv. Marko bokšto. Čia telpa 1000 žiūrovų, o vietos „NK Trogir 1912“ klubas įkurtas dar 1912 metais. Nors komanda kelis kartus buvo bankrutavusi, tačiau neseniai susigrąžino istorinį pavadinimą ir vėl varžosi Kroatijos futbolo lygoje – tiesa, tik penktoje pagal pajėgumą,

„Estadio Municipal de Aveiro“, Portugalija

Iš pirmo žvilgsnio tai normalus stadionas, talpinantis per 30 tūkst. žiūrovų ir naudotas net per 2004-ųjų Europos čempionatą. Tačiau Tomaso Taveira kūrinys atrodo lyg surinktas iš daugybės milijonų „Lego“ kaladėlių. Net oficialiame „Euro 2008“ apraše buvo parašyta: „Net kai stadionas yra tuščias, spalvotos sėdimos vietos sukuria vaizdą, lyg vakarėlis jau prasidėjo“.

„World Games Stadium“, Taivanas

55 tūkst. vietų stadionas primena kinišką slibiną, tačiau tai dar ne pati didžiausia įdomybė. Futbolo, regbio ir lengvosios atletikos varžyboms naudojamo stadiono išorė yra padengta saulės baterijomis. Jos ne tik aprūpina elektros energija visą stadioną, tačiau ir pagamina papildomos energijos, kuri yra saugomas arba panaudojama apylinkės reikmėms.

„Estadio Omnilife“, Meksika

Beveik 50 tūkst. žiūrovų galintis talpinti stadionas yra pastatytas ant žmonių supiltos kalvos ir taip pat pasižymi ekologiškumu. Arena ne taupiai eikvoja elektros energiją, bet ir surenka lietaus vandenį, kuris yra išvalomas ir naudojamas. 2010 m. čia žaistos pirmos futbolo rungtynės, kuriose susitiko „Manchester United“ ir vietos „Chivas“ klubas. Mačas pasižymėjo tuo, kad meksikietis Javieras Hernandezas „Chicharito“ pirmą kėlinį žaidė „Chivas“, o antrą už Mančesterio ekipos gretose. Taip buvo simboliškai pažymėtas meksikiečio pardavimas Anglijos ekipai.

„Lahden Stadion“, Suomija

14500 vietų stadionas vasarą priima futbolo, o žiemą – slidinėjimo ir biatlono varžybas. Nenuostabu, nes temperatūrai nukritus žemiau -9 laipsnių Celsijaus, futbolo nepažaisi. 1991 metais vietos „FC Lahti“ čia 1:0 nugalėjo legendinį „Liverpool“ klubą.

Publikuota 15min.lt.

Kaip „Barcelona“ komercializavo „Blaugrana“

Tai verstinis straipsnis iš svetainės “SportsPro”. 

„Barcelona“ futbolo klubo vadyba prieš daugiau nei savaitę paskelbė, kad nuo kito sezono ant komandos marškinėlių pirmą kartą klubo istorijoje bus pelno siekiančios organizacijos reklama. Klubas pasirašė 220 mln. JAV dolerių rėmimo sutartį su „Qatar Airways“ oro linijomis – tai dar 2010 m. pasirašytos sutarties su „Qatar Sports Investements“ (QSI) tąsa.

Nacionalinių Kataro oro linijų reklama ant marškinėlių pakeis iki tol buvusį „Qatar Foundation“ užrašą. Tai organizacija, kuri taip pat priklausė QSI, tačiau yra ne pelno siekianti. „Qatar Airways“ taip pat pakeis iki tol oficialia „Barcos“ skraidintoja buvusią „Turkish Airlines“.

Nors tai nėra pirmas kartas, kuomet ant „Barcos“ marškinėlių bus reklama, tačiau dar niekada Katalonijos klubas nereklamavo organizacijos, kuri siekia pelno. Tai iš esmės keičia visą ilgametę „Barcos“ komercinę politiką – „Blaugrana“ nuo kito sezono taps dar vienais, reklama puoštais marškinėliais, kokių pilna visoje Europoje. Klubui tam įvykdyti prireikė net dešimties metų.

Kaip tai buvo daroma?

Viskas prasidėjo 2003-ųjų rugpjūtį, kuomet klubo atstovų asamblėja (Assembly of Representatives) priėmė nepopuliarų sprendimą – vieną dieną pradėti vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimą. Iki tol tai nebuvo padaryta per visą daugiau nei šimtmetį trunkančia „nacionalinio Katalonijos klubo“ istoriją.

Pirmasis žingsnis link marškinėlių komercializacijos jau buvo žengtas. Antrajam eilė atėjo po dviejų metų, kuomet buvo nuspręsta, jog ant „Blaugranos“ ateinančius penkerius metus puikuosis „Unicef“ logotipas. Komerciškai naudos tai neatnešė – už šią garbę Katalonijos klubas „Unicef“ organizacijai, remiančiai pasaulio vaikus, kasmet atseikėdavo po 1,5 mln. eurų.

Pagrindinė problema tuo metu buvo – kaip pasiekti, kad 180 tūkst. oficialių „Barcelona“ aistruolių (vadinamų „Socios“ – red.), kuriems priklauso klubas, sutiktų su komercine reklama ant šventųjų marškinėlių. Sprendimas priklausė nuo daugumos.

Krizė.

Tačiau klubo vadovams pasisekė – į nugarą jau kvėpuojant krizei, didžioji dalis „socios“ sutiko. Netrukus pasaulio ekonomika paniro į didžiulę krizę ir nepaisant puikių 2010-ųjų metų „Barcos“ pasiekimų aikštėje, klubo kaip ir visos Ispanijos finansinė situacija buvo tragiška – biudžete žiojėjo apie 369 mln. svarų skylė.

Tuo metu klube rinkodaros vadovu dirbo Laurentas Collete, grįžęs į šias pareigas iškart po Sandro Rosellio paskyrimo prezidentu 2010-aisiais. L.Collete‘ui buvo aišku, kad erdvės ant marškinėlių pardavimas, žinant ekonominę situaciją, yra neišvengiamas ir būtinas dalykas. Tačiau svarbiausia buvo įtikinti „socios“.

„2010 m. grįžau į klubą ir naujoji valdžia man pasakė, kad finansinė situacija yra labai sunki. Norint užsitikrinti, kad ateityje klubas galėtų pats save išlaikyti, reikėjo iš kažkur gauti daugiau pinigų – vienas iš būdų buvo komercija. Tad nusprendėme, kad atėjo laikas parduoti vietą ant marškinėlių ir pasirinkome „Qatar Foundation“. Gana netikėtai net 80 procentų „socios“ buvo už“, – L.Collete pasakojo „SportsPro“.

Didelė „socios“ dauguma buvo esminė L.Collete‘ui ir jo komandai. Be to, „Quatar Foundation“ buvo dar viena ne pelno siekianti labdaringa organizacija – šis įvaizdis pernelyg nesupykdė ir paprastų komandos aistruolių.

Šiandien, kuomet praėjo dveji metai nuo tada, kai „Barca“ pradėjo bendradarbiauti su QSI, sunku pasakyti, kiek Katalonijos klubo aistruolių supranta Ispanijos ekonominę situaciją ir marškinėlių komercializacijos būtinybę. Vis dėlto „Qatar Airways“ negali sėdėti ramiai ir nieko nedaryti, nes tokių, kuriems „Blaugrana“ yra šventa ir neliečiama – yra ir bus.

Nepaisant to, „Barcelona“ klubo vadovybė padarė didelį darbą, kuris buvo pradėtas prieš dešimtmetį. Nors į pagalbą atėjo ir aplinkybės, tačiau jie sugebėjo komercializacijos procesą vykdyti žingsnis po žingsnio – taip jie sulaukė didžiosios dalies „socios“ pritarimo. Visą tai vainikavo vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimas. Marškinėlių, kurie sporto pasaulyje yra vieni iš labiausiai atpažįstamų, geidžiamiausių, o dabar ir komerciškai paklausiausių produktų.

Taip pat publikuota čia.

Romano Abramovičiaus trenerių keitimo politika: devyneri metai – aštuoni atleisti treneriai

Kuomet 2003 m. Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius įsigijo Londono „Chelsea“ futbolo klubą, jam vadovavo italas Claudio Ranieri. Per devynerius metus nekantrusis rusas atleido jau aštuntąjį Londono klubo trenerį.

 Kol kas paskutine auka tapo taip pat italas – Roberto Di Matteo atleistas trečiadienio rytą, nors vos prieš pusmetį laimėjo UEFA Čempionų lygą. Šio turnyro „Mėlinieji“ nebuvo laimėję per visą komandos istoriją, tačiau ir to R.Abramovičiui nepakako.

Ar R.Di Matteo atleidimas yra klaida, ar žingsnis į priekį, pamatysime ateityje, tačiau pažvelgus į pastarųjų devynerių metų „Chelsea“ statistiką, kiekvienam futbolo specialistui, pretenduojančiam į Londono klubo trenerio kėdę, turi pasidaryti baugu.

Kas pagaliau patenkins įnoringąjį R.Abramovičių?

Per pirmuosius 70-imt „Chelsea“ gyvavimo metų (1905-1975) klubą treniravo devyni vyriausieji treneriai, per pastaruosius devynis – aštuoni. Tiesa, buvo dar vienas, Ray Wilkinsas, tačiau jis klubą treniravo tik porą mėnesių (2009 m.) ir komandai vadovavo vos viename mače.

R.Abramovičiuis labiausiai mėgsta trenerius iš Italijos ir Portugalijos – jų „Chelsea“ klube buvo po 2 (C.Rainieri į šį sąrašą nepateka, nes jį paskyrė ne R.Abramovičius – red.). Po vieną trenerį klubas turėjo iš Brazilijos, Izraelio ir Nyderlandų.

Taip kaip R.Di Matteo neišgelbėjo Čempionų lygos titulas, taip C.Rainieri neišgelbėjo ir antra vieta 2003-2004 m. „Premier“ lygoje, kuomet klubas nepralaimėjo nė vieno mačo ir pagerino savo rekordą. Avramo Granto neišgelbėjo ir pirmą kartą klubo istorijoje pasiektas Čempionų lygos finalas.

Įdomi statistika

O galbūt šiemet „Chelsea“ išlips iš duobės ir vėl laimės Čempionų lyga. Kol kas tik du treneriai, jau minėti R.Di Matteo ir A.Grantas, buvo sugebėję nuvesti „Mėlynuosius“ iki Čempionų lygos finalo ir abu jie dirbo, kuomet jau sezonui prasidėjus buvo atleistas kitas treneris.

Na ir pasimėgavimui dar vienas įdomus sutapimas – R.Di Matteo klube išbuvo 6 dienomis ilgiau negu A.Villas-Boasas, tačiau abu treneriai prieš atleidimą spėjo pralaimėti „West Bromwich Albion“ ekipai. Skirtumas tik toks, kad italas dar spėjo pralaimėti ir „Juventus“.

R.Abramovičiaus valdyme jaučiamas progresas?

„Chelsea“ trenerių kaita klubą valdant R.Abramovičiui (metai/treneris/pergalių proc./perg./pral./lyg./titulai

 2000-09 – 2004-05 Claudio Ranieri (Italija) 54 proc. 107/47/46 Nėra
 2004-06 – 2007-09 Jose Mourinho (Portugalija) 67 proc. 124/21/40 „Premier“ lyga (2), FA taurė (3), „Community Shield“ taurė
 2007-09 – 2008-05 Avramas Grantas (Izraelis) 67 proc. 36/5/13 Nėra
 2008-06 – 2009-02 Luizas Felipe Scolari (Brazilija) 56 proc. 20/5/11 Nėra
 2009-02 – 2009-02 Roy Wilkinsas (Anglija) 100 proc. 1/0/0 Nėra
 2009-02 – 2009-05 Guusas Hiddinkas (Nyderlandai) 73 proc. 22/1/5 FA taurė
 2009-06 – 2011-05 Carlo Ancelotti (Italija) 61 proc. 67/22/20 „Premier“ lyga, FA taurė, „Community Shield“ taurė
 2011-06 – 2012-03 Andre Villas-Boasas (Portugalija) 48 proc. 19/10/11 Nėra
 2012-03 – 2012-11 Roberto di Matteo (Italija) 62 proc. 13/3/5 UEFA Čempionų lyga, FA taurė

Publikuota 15min.lt

UEFA Čempionų lygos prognozės: E-H grupės

UEFA Čempionų lyga startuoja kitą savaitę, tad pratęsiu kito sezono prognozes.

E grupės prognozė: 1. Turino "Juventus" 2. Londono "Chelsea" 3. Donecko "Shakhtar" 4. "Nordsjælland"

UEFA Čempionų lygos laimėtojams iššūkį mes aukštų tikslų neslepiantis Italijos čempionas „Juventus“, Ukrainos čempionas „Shakhtar“ ir pirmą kartą Danijos pirmenybes pernai laimėjęs bei turnyre debiutuosiantis „Nordsjælland“.

Nors Danijos klube žaidžia keli nacionalinės rinktinė nariai, tačiau didelių žygdarbių iš Farumo miesto komandos tikėtis nereikia. Jiems užteks ir kovų Danijoje, tad Čempionų lygoje klubas gali porą rungtynių sužaisti lygiosiomis, tačiau - ne daugiau.

Daugelyje kitų grupių „Shakhtar“ tikrai galėtų kautis dėl antrosios vietos, bet čia bus itin sunku. Komandos pagrindą sudaro ukrainiečiai, kurių didžioji dalis vis dar jauni, ir brazilai. Lyderiais vėl bus Willianas, Douglasas Costa ir Fernandinho, taip pat galima išskirti armėną Henrikhą Mikhitaryaną bei veteraną Darijo Srną. Sudėtyje puikiai suderinta patirtis ir jaunystė, tad mažiausiai trečia vieta ir tolimesnė kova UEFA Europos lygoje – garantuota.


Atspėti, „Chelsea“ ar „Juventus“ finišuos grupės viršuje – labai sunku. Abi komandos tarpsezonį nemažai atsinaujino, tačiau anglai pinigais švaistėsi į visas puses, o italų pirkiniai buvo labiau apgalvoti. „Juventus“ visas kortas sumaišė trenerio Antonio Conte diskvalifikacija. Pirmose rungtynėse su „Chelsea“, kurios bus itin svarbios, A.Conte savo komandai turės vadovauti iš tribūnų. Tačiau pirmi grupėje turėtų būti italai. „Mėlynieji“ turės itin sunkių mačų Anglijoje, jų futbolininkai mažiau susižaidę, be to, sezono pradžia Europoje buvo nekokia – tai pagrindiniai faktoriai, kodėl „Juventus“ turėtų būti pirmi.

F grupės prognozė: 1. Miuncheno "Bayern" 2. "Valencia" 3. "Lille" 4. Barysovo BATE

Vokiečių tikslas kaip ir kasmet bus Čempionų lygos taurė, kurią pernai iš jų pavogė „Chelsea“. Neprardę nė vieno svarbaus žaidėjo ir įsigiję Javi Martinezą, Mario Mandzukičių ir Xherdaną Shakiri. Kroatas kartus su Tomasu Mulleriu „Bundesliga“ pirmenybėse įrodinėja, kad po traumos grįžęs Mario Gomezas turės pasistengti, jei norės susigrąžinti pirmojo puolėjo poziciją. „Bayern“ turi visas galimybes grupės rungtynes baigti su 18 taškų.

Jei nebus daug traumų ar netikėtumų, ispanai turėtų užimti antrą vietą. „Valencia“ prarado Jordi Albą, tačiau vietoj jo įsigijo Aly Cissokho, Pablo Hernandezą, tačiau jį pakeitė iš „Real“ atėję Sergio Canalezas ir Fernando Gago. Prancūzai „Valencia“ sudarys daugiausiai konkurencijos, tačiau jiems svarbesnis turėtų būti šalies čempionatas. Jame Lilio ekipa aistruolių kol kas nedžiugina, tad Čempionų lygoje ir BATE jiems turėtų būti ne pats lengviausias varžovas. Juolab, kad į Baltarusiją prancūzams teks važiuoti žiemą.

Jei „Bayern“ neklupinės, kitų ekipų tarpusavio rungtynės bus itin svarbios, tad labai daug priklausys ne tik nuo komandos sudėties, bet ir traumų, sėkmės nacionaliniuose čempionatuose ir nusiteikimo. Vis dėlto, „Valencia“ po metų pertraukos turėtų būti atkrintamosiose (tai įrodo ir puikios rungtynės „La Liga“ su „Barca“ ir „Real“), o prancūzai - tęsti kovas Europos lygoje.

G grupės prognozė: 1. "Barcelona", 2. Lisabonos "Benfica" 3. Maskvos "Spartak" 4. Glazgo "Celtic"

„Barcelona“ sirgalius po burtų užplūdo dvejopi jausmai – viena vertus, katalonai grupę tikrai gali baigti su 18 taškų, kita vertus, stebėti Čempionų lygos rungtynes gali būti gana nuobodu. „Barca“ grupę turėtų įveikti be didelių problemų, sunku gali būti lapkritį ant dirbtinės dangos Maskvoje, galbūt – Škotijoje.

Paskutinę dieną pardavę lyderį Axelį Witselį „Benfica“ jam pakaitalo nepirko. Tačiau ir be jo portugalai turėtų gana lengvai susitvarkyti tiek su škotais, tiek su rusais. Komandą tarpsezoniu papildė jauni ir ambicingi Eduardio Salvio ir Ola Johnas, taip pat yra keletas patyrusių futbolininkų. "Benfica" tikrai gali užimti antrą vietą grupėje, nors pakartoti praeitų metų žygio į ketvirtfinalį turbūt nepavyks.

Dėl vietos Europos lygoje kovos „Celtic“ ir „Spartak“, tačiau pirmenybę teikčiau rusams. Jų žaidėjai labiau patyrę, o treneris pernai dirbo Ispanijoje – Unai Emery treniravo „Valencia“.

H grupės prognozė: 1. "Manchester United" 2. Stambulo "Galatasaray" 3. "Braga" 4. "CFR Cluj"

Kaip tragiškai žaisti grupėje, kurioje nėra grandų, „Manchester United“ mums parodė pernai. Nors konkurencija Anglijoje tik didėja, tačiau šioje grupėje Mančesterio futbolininkai tiesiog negali nebūti pirmi. Klubas norės reabilituotis dėl praėjusių metų, be to, išleista nemažai pinigų sudėčiai stiprinti, o grupė tikrai nesunki – visi faktoriai turi lemti pirmą vietą.

Toliau prognozuoti yra sunkiau. Turkai vasarą išleido per 20 mln. eurų ir yra nusiteikę išeiti bent iš grupių etapo, portugalai taip pat kovos dėl antros vietos. Negalima nuvertinti ir rumunų, kurie irgi turi aukštos klasės futbolininkų.

Iš tiesų, atmetus Mančesterio klubą, trys likusios komandos yra apylygės, turinčios patyrusių veteranų bei jaunų ir perspektyvių futbolininkų. Visų trijų amžiaus vidurkis vos viršija 27 metus, o atstovaujamos futbolo lygos yra gana panašaus pajėgumo. Silpniausias šioje kovoje atrodo „Cluj“, o „Galatasaray“ turi daugiausia pinigų. Tačiau Portugalijos komandos jau ne kartą yra įrodžiusios, kad futbole laimi ne pinigai, o žmonės.

PRISIJUNK PRIE BLOGO SKAITYTOJŲ FACEBOOK

UEFA Čempionų lygos prognozės: A-D grupės

Jau šį mėnesį startuos stipriausias Europos klubinis turnyras, tad metas apžvelgti, kas mūsų jame laukia.

A grupės prognozė: 1. „Paris Saint-Germain“ 2. „Porto“ 3 Kijevo „Dynamo“ 4. Zagrebo „Dinamo“

„Dinamiška grupė“, – kaip burtų traukimo ceremonijos metu pareiškė UEFA generalinis sekretorius Gianni Infantino.

Jeigu ne iš trečio krepšelio ištraukta PSG – grupėje nebūtų į ką žiūrėti. Praėjusiais metais Čempionų lygoje žaidė dvi šios grupės ekipos – „Porto“ ir Zagrebo „Dinamo“. Daugiausiai vietiniais žaidėjais besiremiantis Kroatijos klubas buvo absoliutus D grupės autsaideris – pelnė 3, praleido – 22 įvarčius. Portugalai taip pat pateikė „staigmeną“ – D grupėje iškovojo vos dvi pergales ir liko tik treti.

Apie Paryžiaus klubo žygdarbius žaidėjų turguje kalbėti iš naujo neverta, tačiau nekokia Prancūzijos čempionato pradžia liudija, kad komanda dar nėra susižaidusi. Jeigu prancūzai ir toliau lėtai gerins savo žaidimą – galimybių turės viso komandos.

Kijevo klubas vasarą rimtai pasistiprino: iš „Tottenham Hotspur“ įsigytas Niko Kranjčaras, iš „Villarreal“ – Marco Rubenas, iš Berlyno „Hertha“ – Raffaelis, iš Genoa – Miguelis Veloso, iš „Milan“ pasiskolintas Taye Taiwo. Visi žaidėjai dar neperkopę 27-erių, tad komandą tikrai pastiprins. „Dynamo“ taip pat žaidžia ir keli Ukrainos rinktinės nariai, iš kurių turbūt verčiausi paminėjimo jaunasis Andrejus Jermoilenko ir patyręs Olegas Gusevas.

„Porto“ prarado vieną ypač svarbų žaidėją – Hulką, kuris buvo pagrindinis puolimo variklis ir įvarčių mušėjas. Taip pat išėjo svarbius vaidmenis vaidinęs Alvaro Pereira ir Fredy Guarinas. Skambių pirkinių nėra, tačiau jau įprasta, kad „Porto“ išspaudžia viską iš turimų žaidėjų. Komandos lyderiais turėtų būti Joao Moutinho, Stevenas Defour, Jamesas Rodriguezas ir Kleberas.

Lengviausia nuspėti būsimą ketvirtosios vietos „laimėtoją“ – juo neabejotinai bus Zagrebo „Dinamo“. Žiūrint tik į sudėtį „ant popieriaus“, pirmi bus PSG, o „Porto“ ir Kijevo „Dynamo“ kovos dėl antros vietos. Jei portugalai sausį už gautus milijonus nepasišvaistys pinigais – kova bus įtempta, tačiau ukrainiečiams koją pakiš patirties trūkumas bei „Porto“ noras reabilituotis po praėjusių metų nesėkmės.

B grupės prognozė 1. Londono „Arsenal“ 2. Gelzenkircheno „Schalke“ 3. Pirėjo „Olympiacos“ 4. „Montpellier“

Šioje grupėje naujokai taip pat du – „Schalke“ ir „Montpellier“.

Anglai eilinį kartą vasarą išlydėjo itin svarbius žaidėjus, tačiau šį kartą bent pasistengta surasti jiems pamainą. Olivier Giroudas, Lukašas Podolski ir Santi Cazorla – skambiausi anglų pirkiniai, iš kurių sunkiausiai kol kas sekasi prancūzui. Vis dėlto, komanda vis labiau susižaidžia, o patyrę ir pajėgūs žaidėjai turėtų garantuoti pirmą vietą grupėje.

Prancūzijos čempionai turi užtektinai problemų savo šalyje – naujo čempionato startas itin prastas. Sunku tikėti, kad komanda turės jėgų ir galimybių lygiai varžytis dviem frontais. Į „Arsenal“ išsiųstas atakų lyderis O.Giroudas situaciją dar labiau pablogino, tačiau ne pirmus metus kartu žaidžiantys futbolininkai dėl teisės tęsti sezoną Europos lygoje turėtų pakovoti.

Realiausi kandidatai į antrą vietą, žinoma, bus „Schalke“. Prarado Raulį, tačiau daugiau nieko svarbaus. Įsigijo Ibrahimą Affelay bei dar keletą mažiau žinomų žaidėjų, tačiau išsaugojo lyderius – Klaas-Janą Huntelarą, Jeffersoną Farfaną bei itin perspektyvų jaunimą – Julianą Draxlerį, Benediktą Howedesą ir Kyriakos Papadopoulousą. Komanda puikiai susižaidusi ir reikia neužmiršti, kad vokiečiai Čempionų lygoje užpernai buvo nusigavę iki pusfinalio, nors dabartiniai žaidėjai buvo mažiau patyrę.

Graikai praėjusiais metais sugebėjo iškovoti tris pergales gana sunkioje F grupėje, kur taip pat buvo „Arsenal“ bei Vokietijos čempionė „Borussia“. Didžiausias praradimas – į „Everton“ išvykęs Kevinas Mirallas, tačiau kiti lyderiai liko. Galima tikėtis, kad „Olympiacos“ favoritams nervus pagadins, tačiau ir vėl liks per plauką nuo kito etapo.

C grupės prognozė: 1. Sankt Peterburgo „Zenit“ 2. „AC Milan“ 3. „Malaga“ 4. Briuselio „Anderlecht“

Viena sunkiausiai prognozuojamų grupių – pernai turnyre žaidė Italijos ir Rusijos klubai, o „Malaga“ – debiutantė.

Panevėžio „Ekrano“ skriaudikai iš Belgijos turbūt iš anksto yra pasmerkti užimti ketvirtą vietą. Nors vasarą lyderių ir neprarado, o komandos branduolys išliko, tačiau lygis tiesiog ne tas. Negalime teigti, kad be prošvaisčių pralaimės visas rungtynes, tačiau daugiau vienos pergalės belgai tikėtis negali.

„Rossoneri“ pernai iš grupės išėjo laimėję vos dukart, tačiau šiemet to tikrai nepakaks. Vasarą Milanas buvo paskelbęs išpardavimą ir komandą paliko itin svarbūs žaidėjai. Vienintelis rimtas pastiprinimas – Giampaolo Pazzini ir Nigelas de Jongas. Jei Alexandre Pato ir Robinho sugebės išvengti traumų (kas mažai tikėtina), „Milan“ kitą etapą pasieks, tačiau toliau kelio nėra.

„Zanit“ pastaruoju metu apsipirkinėjo neskaičiuodamas pinigų – Hulkas ir Axelis Witselis atrodo tikrai įspūdingai. Komandos nepaliko nė vienas svarbus žaidėjas, tad tikėtis iš rusų galima daug. Senoji gvardija (Domenico Criscito, Bruno Alvesas, Igoris Denisovas, Danny, Aleksandras Keržakovas) yra tikrai puikiai susižaidusi, tad naujokai komandą ženkliai sustiprins. Rusijoje „Zenit“ kol kas žengia tvirtai, o septynių rungtynių įvarčių santykis yra +13. Be to, negali žinoti, kiek rusai dar išleis, jei kartais seksis ne itin gerai.

„Malaga“ praėjusį sezoną baigė pakiliai – pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo teisę varžytis Čempionų lygoje. Nors šiemet ekipa susidūrė su finansinėmis bėdomis, tačiau atrankos etapą praėjo sklandžiai. Klubą paliko keletas svarbių žaidėjų, o puolimo grandyje žaidžia jau į ketvirtą dešimtį įžengę Javieras Saviola ir Roque Santa Cruzas. Likę futbolininkai jauni ir, svarbiausia, ambicingi, o treneris ne iš kelmo spirtas, tad užimti antrą vietą nėra neįmanoma, nors realiau, kad teks pasitenkinti trečiąja.

D grupės prognozė: 1. Madrido „Real“ 2. „Manchester City“ 3. Dortmundo „Borussia“ 4. Amsterdamo „Ajax“

Įdomiausias burtų traukimo ceremonijos momentas buvo, kuomet Ruudas Gullitas ištraukė lapelę su „Paris Saint-Germain“ pavadinimu Pagal taisyklės prancūzai galėjo patekti tik į D arba A grupę, tačiau burtai lėmė A. Salėje pasigirdo garsus atodūsis. Tačiau ir be PSG ši ketveriukė iškart gavo tradicinį „mirtininkų grupės“ titulą.

Madrido klubas turėtų užimti pirmą vietą vien todėl, kad Ispanijos lyga yra kur kas lengvesnė nei Anglijos ar Vokietijos, tad ir tvarkaraštis „Los Blancos“ bus palankesnis. „Real“ turėtų iškovoti 4-5 pergales ir užimti pirmą vietą. Tai leidžia teigti ir labai minimaliai pasikeitusi sudėtis, susižaidę futbolininkai, tokių turnyrū patirtis ir panašūs niuansai.

Antrieji turėtų likti Anglijos čempionai. Tvarkaraštis „Miestiečiams“ bus negailestingas. Pavyzdžiui gruodį Mančesterio ekipa per savaitę sužais trejas rungtynes su „Everton“, „Borussia“ ir „Manchester United“, o po abiejų mačų su „Real“ taip pat lauks dvikovos su grandais atitinkamai – „Arsenal“ ir „Chelsea“. Tačiau po pernykščio fiasko Čempionų lygoje ir laimėto „Premier“ lygos trofėjaus „City“ pagaliau atėjo metas kažką nuveikti ir Europoje.

„Borussia“ pernai ČL pasirodė tragiškai – Vokietijos čempionai F grupėje laimėjo vos kartą ir liko žemiau nei ne itin galingi „Marseille“ ir „Olympiacos“. Šiemet vokiečiai vėl daugiausia reikšmės teiks „Bundesliga“ ir tokioje stiprioje grupėje neturėtų pernelyg „plėšytis“.

Su „Borussia“ dėl vietos Europos lygoje turėtų pakovoti „Ajax“. Labiausiai vasarą nukentėjo olandų gynyba – parduoti Gregoris Wan der Vielis ir Janas Vertonghenas. Įdomiausia bus žiūrėti į jaunojo Cristiano Erikseno žaidimą – jaunasis danas dar yra tik 20-ies, tačiau traukia ne vieno aukšto lygio klubo dėmesį. Daugelyje kitų grupių „Ajax“ būtų pajėgus žengti toliau, tačiau šiemet olandams fortūna buvo negailestinga.

Publikuota 15min.lt

PRISIJUNK PRIE BLOGO SKAITYTOJŲ FACEBOOK

Vasaros transferų langas - pinigai, pinigai, pinigai... (atnaujinta)

Po, palyginus su keliais paskutiniais sezonais, gana ramios paskutinės vasaros transferų dienos (Transfer Deadline Day - pripažinkime, angliškas pavadinimas skamba rūsčiau) atėjo laikas apibendrinti, kas įdomaus per vasarą įvyko futbolo "turguje". Juk visada įdomu pasiknaisioti po svetimas pinigines.

Penktadienis daugiausiai džiaugsmo turbūt atnešė "Tottenham Hotspur" sirgaliams, nusivylimo, mano manymu, "Juventus". Visą vasarą kalbėta apie aukščiausios klasės puolėją, o išsinuomotas Nicklasas Bendtneris. Tačiau šį kartą klausinėsime ne kas ką ir kodėl, o kas ką ir už kiek (visos kainos ir statistika - pagal transfermarkt.com)

PAPILDYMAS: Rugsėjo 3-ią dieną futbolo rinką sudrebino Sankt Peterburgo "Zenit", tad straipsnis yra papildytas

Pirmiausia - išlaidūnai. TOP-10 daugiausiai išleidusių Europos klubų.

Klubas	Išleista	Brangiausias pirkinys
„Paris Saint-Germain“	147 mln. €	Thiago Silva – 42 mln.
Londono „Chelsea“	100,3 mln. €	Edenas Hazardas – 42 mln.
Sankt Peterburgo „Zenit“	95 mln. €	Hulkas – 55 mln.
Miuncheno „Bayern“	70,3 mln. €	Javi Martinezas – 40 mln.
„Tottenham Hotspur“	65,4 mln. €	Moussa Dembele – 19 mln.
„Manchester United“	64,7 mln. €	Robinas van Persie – 30,7 mln.
„Manchester City“	64,2 mln. €	Javi Garcia – 20,2 mln.
Turino „Juventus“	52,4 mln. €	Sebastianas Giovinco – 11 mln.
„Internazionale“	46,5 mln. €	Fredy Guarinas – 11 mln.
Londono „Arsenal“	43 mln. €	Santi Cazorla – 19 mln.

Metų švaistūno titulas, turbūt pirmą kartą futbolo istorijoje, iškeliauja į Prancūziją. Paryžiaus "Saint-Germain" šią vasarą išleido 140 mln. eurų. O nepardavė praktiškai nieko - vienintelis Milanas Biševacas už 2,75 mln. iškeliavo į Lioną.
Panaši situacija ir su "Chelsea", kurie taip pat išleido belekiek ir nieko nepardavė. Jose Bosingwa, Didier Drogba, Salomonas Kalou išėjo kaip laisvieji agentai. Kažkiek pinigų klubas nebent gaus už išnuomotus Romelu Lukaku, Keviną de Bruyne, Yossi Benayouną ir Michaelą Essieną. Tokia pat situacija ir su Miuncheno "Bayern".

Jau užsidarius pagrindinių lygų transferų langui visus nustebino Sankt Peterburgo "Zenit", už du žaidėjus - Hulką ir Axelį Witselį - paklojusi 95 mln. eurų. Hulko perėjimas - dalinasi 7-8 vietas futbolo istorijoje su Hernano Crespo perėjimu iš "Parma" į "Lazio" 2000-2001 m. sezone.

Kurie klubai iš "TOP-10" elgėsi kitaip? Geriausi pavyzdžiai - "Aresenal" ir "Spurs". Andre Villas-Boaso komanda nors ir išleido 65,4 mln. eurų, tačiau iš žaidėjų pardavimų uždirbo 67,4 mln. Taigi turi 2 milijonus pliuso. "Arsenal" išleido 43, uždirbo 56 - tad liko net 13 milijonų.

Likusios viršutinės lentelės komandos taip pat nemažai uždirbo, tačiau ne tiek, kad susidarytų pliusas:

"Manchester United": -54 mln.
"Manchester City": -40 mln.
"Juventus": -33 mln.
"Inter": -11,5 mln.
"Liverpool": -32 mln.

Metų protinguolio titulas iškeliauja į Londoną Danieliui Levy - manau, vasaros darbai jam užtikrins puikų aistruolių palaikymą. Jei žiemą reikės, nupirks ir Joao Moutinho.

Metų pardavėjai.

Klubas	Uždirbta	Brangiausia „prekė“
„Porto“	80,8 mln. €	Hulkas – 55 mln.
Lisabonos „Benfica“	71,4 mln. €	A.Witselis – 40 mln.
„AC Milan“	69 mln. €	Thiago Silva – 42 mln.
„Tottenham Hotspur“	67,4 mln. €	Luka Modričius – 30 mln.
Londono „Arsenal“	56,6 mln. €	Robinas van Persie – 30,7 mln.
„Genoa“	54,3 mln. €	Mattia Daestro – 11,5 mln.
„Sao Paulo“	43 mln. €	Lucas Moura – 40 mln.
„Lille“	40 mln. €	Edenas Hazardas – 40 mln.
Bilbao „Athletic“	40 mln. €	Javi Martinezas – 40 mln.
„Villarreal CF“	39 mln. €	Nilmaras – 10 mln.

Metų pardavėjo titulas galėtų keliauti į Italiją - "AC Milan" pardavė žaidėjų už beveik 70 mln. eurų, o nupirko už 21,2 mln. Galėtume įteikti ir "Porto" arba "Benfica" klubams, tačiau didžioji dalis už žaidėjų išėjimą gautų pinigų sudaro vieno žaidėjo pardavimas. Be to, "Porto" išleido beveik 12 mln., o "Benfica" - 24 mln. Galime tikėtis, kad daugiau pirkinių bus žiemos lango metu, mat didžioji dalis įplaukų gauta paskutinėmis dienomis.

Tačiau vasarą didžiausias uraganas siautė "Submarinų" stovykloje. Parduoti visi lyderiai, už kuriuos gauta beveik 40 milijonų eurų, tačiau lygiaverčių pakeitimų jiems neįsigyta. Devyni žaidėjai perkelti iš B komandos, dar keli įsigyti kaip laisvieji agentai. Jei to užteks grįžimui į "La Liga" - kitą sezoną galime tikėtis, kad "Villarreal" paišlaidaus. Tačiau už šios vasaros "nuopelnus" - metų pardavėjo titulas pelnytai atitenka "Villarreal".

Nemažas "valymas" atliktas ir Arsene`o Wengero kieme, tačiau "Arsenal" ir pats išleido nemažai.

Brangiausios prekės - TOP 15.

Žaidėjas	Buvusi komanda	Perėjo į	Kaina
Hulkas	„Porto“	Santk Peterburgo „Zenit“	55 mln.
Thiago Silva	„AC Milan“	„Paris Saint-Germain“	42 mln.
Edenas Hazardas	„Lille“	Londono „Chelsea“	40 mln.
Lucasas Moura	„Sao Paulo“	„Paris Saint-Germain“	40 mln.
Javi Martinezas	Bilbao „Athletic“	Miuncheno „Bayern“	40 mln.
Axelis Witselis	Lisabonos „Benfica“	Santk Peterburgo „Zenit“	40 mln.
Oscaras	„Internacional“	Londono „Chelsea“	32 mln.
Robinas van Persie	Londono „Arsenal“	„Manchester United“	30,7 mln.
Luka Modričius	„Tottenham Hotspur“	Madrido „Real“	30 mln.
Ezequielis Lavezzi	„Napoli“	„Paris Saint-Germain“	26 mln.
Zlatanas Ibrahimovičius	„AC Milan“	„Paris Saint-Germain“	21 mln.
Alexas Songas	Londono „Arsenal“	„Barcelona“	19 mln.
Santi Cazorla	„Malaga“	Londono „Arsenal“	19 mln.
Moussa Dembele	Londono „Fulham“	„Tottenham Hotspur“	19 mln.
Joe Allenas	„Swansea“	„Liverpool“	19 mln.

Thiago Silva tapo antru brangiausiu gynėju futbolo istorijoje po Rio Ferdinando, Zlatanas Ibrahimovičius - brangiausiu visų laikų žaidėju, jei sudėsime visus švedo karjeros perėjimus.

Metų siurprizo titulą dalijasi du brazilai - Lucasas Moura ir Hulkas. Pirmasis tapo brangiausiu pirkiniu istorijoje, skaičiuojant žaidėjus, neturinčius 21-erių metų. Antrasis - sugadino gana ramią vasarą ir vėl leido pradėti uždavinėti klausimus - "kur ritasi pasaulis" ar "kada algų burbulas sprogs ir kaip tai baigsis".

Pasakyti, kuris iš šių pirkinių labiausiais atsipirks, kol kas dar sunku. Už Edeną Hazardą "Chelsea" sumokėjo taip pat daug, tačiau kol kas belgas demonstruoja, kad ne be reikalo. Konkretesnes išvadas pažadu padaryti po mėnesio-dviejų.

Kuri futbolo lyga labiausiai pirko ir pardavė.

Daugiausia išleidusios lygos (išlaidos/pelnas):

1. „Premier League“ – -333 mln. (624/301)
2. „Premier Liga“ (Rusija) – -184 mln. (223/39)

3. „Bundesliga“ – -102 mln. (242/139)

4. „Ligue 1“ – -61 mln. (226/165)

5. „Süper Lig“ (Turkija) – -53 mln. (89/36)

Daugiausia uždirbusios lygos (išlaidos/pelnas):

1. „SuperLiga“ (Portugalija) – +127 mln. (45/172)
2.  „Serie A“ (Brazilija)  – +124 (33/157) 

3. „Eredivisie“ (Nyderlandai) – +66 mln. (42/108)

4. „Segunda División“ (Ispanija) – +56 mln. (5/61)

5. „Primera División“ – +53 mln. (132/186)

6. „2.Bundesliga“ – +35 mln. (6/41)

7. „Torneu Apertura“ (Argentina) – +34,6 mln. (9/43)
8.  „Primera Division“ (Čilė)  – +28 (4/32) 

Labiausiai stebina Ispanija. Tačiau pasukus smegenis prisimini, kad Ispanijoj krizė ir skaičiai nebeatrodo tokie nerealūs. Didžiulius pirkinius "Primeroj" gali sau leisti tik "Barca" ir "Real", tačiau abu vasarą dirbo tyliai ir ramiai. Kitos komandos daugiau pardavė nei pirko, o jei pirko - tai dažniausiai laisvuosius agentus. Didžiulis antros Ispanijos lygos rezultatas atsirado dėl "Villarreal" išpardavimo.

Antroje išlaidūnų vietoje atsidūrė Rusai, tačiau 95 mln. išleisti už du žaidėjus, kai iš viso išlaidos siekia 223 mln. Taigi - beveik pusė Rusijos klubų išlaidų sugeneravo du "Zenit" pirkiniai.

Brazilijos rezultatą lėmė L.Moura ir Oscaro pardavimas - jų sandėrių suma (72 mln.) sudaro daugiau nei pusę visos uždirbtos sumos.

Didžiausią atotrūkį tarp turtingų ir vargšų galime matyti Prancūzijoje. Nors PSG iššvaistė 140 mln. eurų, tačiau kiti klubai praktiškai vien pardavinėjo, tad bendras "Ligue 1" santykis nusileidžia "Bundesliga" ir net Rusijos "Premier Liga".

Vokietijoje sau išlaidauti labiausiai leido "Bayern", kurio dėka "Bundesliga" atsidūrė antroje vietoje. Bavarų indėlis - 70 proc. visų lygos išlaidų.

Dažniausios perėjimų kryptys.

Sudarinėdamas šią statistiką dėmesį kreipiau į TOP-5 lygas bei Braziliją, Argentiną, Nyderlandus, Portugaliją, Turkiją ir Rusiją. T.y. lygas, kurios figūruoja aukščiau pateiktoje statistikoje.

Iš kur	Į kur	Kiek	Už kiek	Brangiausias	Suma
Vokietija	Turkija	30	2,1 mln.	Olcay Sahanas	800 tūkst.
Portugalija	Brazilija	28	3,1 mln.	Ederas Luisas	1,5 mln.
Ispanija	Italija	27	17,2 mln.	Martinas Caceres	8 mln.
Prancūzija	Anglija	25	101,6 mln.	Edenas Hazardas	40 mln.
Ispanija	Anglija	25	41,8 mln.	Santi Cazorla	19 mln.
Portugalija	Ispanija	23	5,3 mln.	Joao Pereira	3,7 mln.
Nyderlandai	Vokietija	22	19,3 mln.	Luukas de Jongas	12 mln.
Anglija	Ispanija	21	55,3 mln.	Luka Modričius	30 mln.
Anglija	Italija	21	9,3 mln.	Nigelas de Jongas	3,5 mln.
Italija	Anglija	20	49,7 mln.	Matija Nastasičius	15,2 mln.

Jei žiūrėtume plačiau - daugiausia žaidėjų (52) persikėlė iš Škotijos į Angliją, iš Anglijos į Velsą (42) ir iš Anglijos į Škotiją (40).

Dažniausios kryptys tarp TOP-5 valstybių

Galime teigti, kad penkiose stipriausias lygas turinčiose šalyse žaidžia geriausi futbolininkai. Tad dažniausiai geriausius futbolininkus perka Anglijos klubai - iš prancūzų, ispanų, italų ir vokiečių perpirkti 86 žaidėjai.

Iš kur	Į kur	Kiek	Už kiek	Brangiausias	Suma
Ispanija	Italija	27	16,9 mln.	Martinas Caceres	8 mln.
Prancūzija	Anglija	25	101,6 mln.	Edenas Hazardas	40 mln.
Ispanija	Anglija	25	41,8 mln.	Santi Cazorla	19 mln.
Anglija	Ispanija	21	55,3 mln.	Luka Modričius	30 mln.
Anglija	Italija	21	9,3 mln.	Nigelas de Jongas	3,5 mln.
Italija	Anglija	20	49,7 mln.	Matija Nastasičius	15,2 mln.
Vokietija	Anglija	16	53,1 mln.	Shinji Kagawa	16 mln.
Ispanija	Vokietija	12	58,5 mln.	Javi Martinezas	40 mln.
Prancūzija	Italija	11	7,1 mln.	Mickaelis Ciani	2,5 mln.
Anglija	Vokietija	10	13,5 mln.	Rafaelis Van der Vaartas	13 mln.
Prancūzija	Ispanija	10	11,1 mln.	Aly Cissokho	6 mln.
Vokietija	Ispanija	9	1,8 mln.	Geromelis	1,5 mln.
Italija	Prancūzija	8	103 mln.	Thiago Silva	42 mln.
Ispanija	Prancūzija	5	2 mln.	Yohanas Mollo	2 mln.
Italija	Vokietija	4	9,2 mln.	Eljaro Elia	5,5 mln.

Įdomiausia lentelės dalis išryškinta raudona spalva. Į Prancūziją iš penkių stipriausių Europos futbolo šalių persikėlė tik 13 žaidėjų. Tuo tarpu iš Prancūzijos - 46. Tai puikiai parodo prancūzų finansinį (ne)pajėgumą.

Kyla natūralus klausimas, iš kur Prancūzai ima žaidėjus. Iš Belgijos atėjo 15, iš Monako ir Graikijos po 10, iš Vokietijos ir Portugalijos - po 9, iš Anglijos ir Italijos - po 8.

Tačiau iš Vokietijos ir Anglijos perėjo vien tik laisvieji agentai arba nuomoti futbolininkai. Visi kiti - daugiausiai iš antrarūšių ar trečiarūšių valstybių.

Kiek ilgai arabų šeichai leis sau išlaidauti tokioje ekonomiškai silpnoje futbolo valstybėje kaip Prancūzija, manau, laiko klausimas. "Ligue 1" tikrai nėra itin įdomi lyga, o daugelis ją pastaruoju metu stebi vien dėl PSG. TV transliacijų teisės bei rėmimo sutartys nėra ir nebus tokios, kad padengtų Paryžiečių išlaidas.

Jei neatsiras dar viena ar dvi komandos, galinčios mesti iššūkį PSG, manau, arabų projektui vieną dieną ateis galas. Jei PSG nesiseks, kaip nesisekė pirmuose trijuose turuose šiemet - atsibos patiems arabams. Jei PSG ims visus triuškinti - rungtynių tiesiog niekas nežiūrės.

Norisi tikėti, kad taip nebus.

Siūlau taip pat paskaityti ir pamąstyti, kiek ilgai dar matysime tokius išlaidavimus:

UEFA „Financial Fair Play“ taisyklės – kas tai ir su kuo valgoma?

Naujosios UEFA finansinės taisyklės stabdo futbolo klubus nuo besaikio išlaidavimo

PRISIJUNK PRIE BLOGO SKAITYTOJŲ FACEBOOK