Kaip „Barcelona“ komercializavo „Blaugrana“

Tai verstinis straipsnis iš svetainės “SportsPro”. 

„Barcelona“ futbolo klubo vadyba prieš daugiau nei savaitę paskelbė, kad nuo kito sezono ant komandos marškinėlių pirmą kartą klubo istorijoje bus pelno siekiančios organizacijos reklama. Klubas pasirašė 220 mln. JAV dolerių rėmimo sutartį su „Qatar Airways“ oro linijomis – tai dar 2010 m. pasirašytos sutarties su „Qatar Sports Investements“ (QSI) tąsa.

Nacionalinių Kataro oro linijų reklama ant marškinėlių pakeis iki tol buvusį „Qatar Foundation“ užrašą. Tai organizacija, kuri taip pat priklausė QSI, tačiau yra ne pelno siekianti. „Qatar Airways“ taip pat pakeis iki tol oficialia „Barcos“ skraidintoja buvusią „Turkish Airlines“.

Nors tai nėra pirmas kartas, kuomet ant „Barcos“ marškinėlių bus reklama, tačiau dar niekada Katalonijos klubas nereklamavo organizacijos, kuri siekia pelno. Tai iš esmės keičia visą ilgametę „Barcos“ komercinę politiką – „Blaugrana“ nuo kito sezono taps dar vienais, reklama puoštais marškinėliais, kokių pilna visoje Europoje. Klubui tam įvykdyti prireikė net dešimties metų.

Kaip tai buvo daroma?

Viskas prasidėjo 2003-ųjų rugpjūtį, kuomet klubo atstovų asamblėja (Assembly of Representatives) priėmė nepopuliarų sprendimą – vieną dieną pradėti vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimą. Iki tol tai nebuvo padaryta per visą daugiau nei šimtmetį trunkančia „nacionalinio Katalonijos klubo“ istoriją.

Pirmasis žingsnis link marškinėlių komercializacijos jau buvo žengtas. Antrajam eilė atėjo po dviejų metų, kuomet buvo nuspręsta, jog ant „Blaugranos“ ateinančius penkerius metus puikuosis „Unicef“ logotipas. Komerciškai naudos tai neatnešė – už šią garbę Katalonijos klubas „Unicef“ organizacijai, remiančiai pasaulio vaikus, kasmet atseikėdavo po 1,5 mln. eurų.

Pagrindinė problema tuo metu buvo – kaip pasiekti, kad 180 tūkst. oficialių „Barcelona“ aistruolių (vadinamų „Socios“ – red.), kuriems priklauso klubas, sutiktų su komercine reklama ant šventųjų marškinėlių. Sprendimas priklausė nuo daugumos.

Krizė.

Tačiau klubo vadovams pasisekė – į nugarą jau kvėpuojant krizei, didžioji dalis „socios“ sutiko. Netrukus pasaulio ekonomika paniro į didžiulę krizę ir nepaisant puikių 2010-ųjų metų „Barcos“ pasiekimų aikštėje, klubo kaip ir visos Ispanijos finansinė situacija buvo tragiška – biudžete žiojėjo apie 369 mln. svarų skylė.

Tuo metu klube rinkodaros vadovu dirbo Laurentas Collete, grįžęs į šias pareigas iškart po Sandro Rosellio paskyrimo prezidentu 2010-aisiais. L.Collete‘ui buvo aišku, kad erdvės ant marškinėlių pardavimas, žinant ekonominę situaciją, yra neišvengiamas ir būtinas dalykas. Tačiau svarbiausia buvo įtikinti „socios“.

„2010 m. grįžau į klubą ir naujoji valdžia man pasakė, kad finansinė situacija yra labai sunki. Norint užsitikrinti, kad ateityje klubas galėtų pats save išlaikyti, reikėjo iš kažkur gauti daugiau pinigų – vienas iš būdų buvo komercija. Tad nusprendėme, kad atėjo laikas parduoti vietą ant marškinėlių ir pasirinkome „Qatar Foundation“. Gana netikėtai net 80 procentų „socios“ buvo už“, – L.Collete pasakojo „SportsPro“.

Didelė „socios“ dauguma buvo esminė L.Collete‘ui ir jo komandai. Be to, „Quatar Foundation“ buvo dar viena ne pelno siekianti labdaringa organizacija – šis įvaizdis pernelyg nesupykdė ir paprastų komandos aistruolių.

Šiandien, kuomet praėjo dveji metai nuo tada, kai „Barca“ pradėjo bendradarbiauti su QSI, sunku pasakyti, kiek Katalonijos klubo aistruolių supranta Ispanijos ekonominę situaciją ir marškinėlių komercializacijos būtinybę. Vis dėlto „Qatar Airways“ negali sėdėti ramiai ir nieko nedaryti, nes tokių, kuriems „Blaugrana“ yra šventa ir neliečiama – yra ir bus.

Nepaisant to, „Barcelona“ klubo vadovybė padarė didelį darbą, kuris buvo pradėtas prieš dešimtmetį. Nors į pagalbą atėjo ir aplinkybės, tačiau jie sugebėjo komercializacijos procesą vykdyti žingsnis po žingsnio – taip jie sulaukė didžiosios dalies „socios“ pritarimo. Visą tai vainikavo vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimas. Marškinėlių, kurie sporto pasaulyje yra vieni iš labiausiai atpažįstamų, geidžiamiausių, o dabar ir komerciškai paklausiausių produktų.

Taip pat publikuota čia.