2013 m. sausio 15 d., antradienis

Pasaulio žiniasklaida vis labiau nerimsta dėl būsimo Josepo Guardiolos klubo: „Manchester City“, „Bayern“, „Chelsea“, o gal „Milan“?

Į „Barcelona“ futbolo klubo istoriją aukso raidėmis įrašytas Josepas Guardiola artėjant vasarai vis dažniau atsiduria įvairių žiniasklaidos gandų sūkuryje. Pagrindinė to priežastis – visus neraminantis klausimas, kokį klubą katalonas treniruos kitą sezoną?


Po trenerio pasitraukimo jo vietą užėmė buvęs asistentas Tito Vilanova ir kol kas pastarasis su naujomis pareigomis tvarkosi puikiai – 18 pergalių per 19 mačų ir perrašyta „Primera“ lygos istorija. Šie skaičiai Katalonijos klubo sirgaliams patinka, tad gandų, jog Pepas Guardiola grįš į „Barcą“, pasirodo vis mažiau.

Pastaruoju metu dažniausiai žiniasklaidos minimos naujos P.Guardiolos karjeros stotelės yra Anglijoje – „Manchester City“, Londono „Chelsea“ ir net „Manchester United“ ar Londono „Arsenal“ ekipos. Tuo tarpu Italijos spauda spekuliuoja apie „Milan“, o „Vokietijos“ – apie Miuncheno „Bayern“ komandas.

Bėda tame, kad pats P.Guardiola jau ne kartą sakė, jog spendimą priims „kai ateis laikas“ ir nenori kalbėti apie galimas komandas, nes tai „būtų negarbinga dabartinių trenerių atžvilgiu“. Jungtinėse Amerikos Valstijose besiilsintis futbolo specialistas su žiniasklaida bendrauja retai, o visus reikalus stengiasi tvarkyti per savo agentą. Kol kas katalonas patvirtino tik tai, kad kitą sezoną į futbolą grįš.

Vis dėlto aptarkime dažniausiai minimas P.Guardiolos karjeros stoteles ir panagrinėkime užsienio žiniasklaidos gandus ir pranešimus.

Londono „Chelsea“. Pagrindinis Londono ekipos koziris, be abejo, yra itin talpi Romano Abramovičiaus piniginė. Anot pranešimų, „Chelsea“ valdantis Rusijos oligarchas P.Guardiolai yra pasiryžęs mokėti net 22 mln. eurų metinį atlyginimą.

Tai atrodo neįtikėtina prisiminus, kad vienas geriausių planetos futbolininkų Cristiano Ronaldo per metus „Real“ klube uždirba apie 10 mln. eurų, o Lionelis Messi – apie 10-15 mln. eurų.

P.Guardiolai neturėtų patikti ir R.Abramovičaus trenerių keitimo politika – rusas per devynerius metus iš Anglijos klubo jau išmetė aštuonis trenerius. Prisiminkime, kad ir „Barcelona“ komandos vairą 2008 m. pradžioje ėmęs sukioti P.Guardiola pradžioje kiek strigo – kas garantuos, kad to nebus (bent jau kol P.Guardiola apsipras) visai kitokį žaidimą propaguojančioje Anglijoje ir kelios nesėkmės nepaskatins R.Abramovčiaus atleisti dar vieno trenerio?

Be to, P.Guardiola, išgirdęs spaudos pranešimus apie „Chelsea“, teigė, kad „autobuso vairuoti jis nemoka“.

„Manchester City“. Dar viena komanda su neišsemiamomis pinigų atsargomis. Dabartinio trenerio Roberto Mancini kėdė po truputėlį braška – nors „miestiečiai“ pernai tapo Anglijos čempionais, tačiau jau dukart iš eilės UEFA Čempionų lygoje buvo išspirti jau po grupių etapo. „Premier“ lygą Mančesterio klubas laimėjo tik per nedidelį Sergio Aguero stebuklą paskutiniame mače, o šiemet „Manchester City“ gana toli į priekį paleido „Manchester United“.

Kitas P.Guardiolą galintis suvilioti veiksnys: Anglijos ekipoje jau dirba du buvę „Barcelona“ nariai – buvęs direktorius Ferranas Soriano ir sporto direktorius Txiki Begirstainas. Dabartinis Katalonijos klubo prezidentas Sandro Rosellis žiniasklaidai pareiškė, kad Mančesterio ekipa labai aktyviai stengiasi prisivilioti dar daugiau „Barcos“ darbuotojų ir jaunimo akademijos talentų.




„Jau ne kartą buvo puolamųjų „Manchester City“ veiksmų, nukreiptų prieš mūsų klubą. Jie bando aktyviai vilioti mūsų darbuotojus ir kitus klubo struktūros narius, tačiau mūsų žmonės yra laimingi ir išvykti nenori“, – teigė S.Rosellis. Galbūt tai yra vienas „Manchester City“ žingsnių, siekiant prisivilioti P.Guardiolą?

„Manchester United“ ir Londono „Arsenal“. Du Anglijos grandai, turintys itin ilgai dirbančius trenerius – seras Alexas Fergusonas „raudonuosius velnius“ jau treniruoja 27-uosius metus ir ruošiasi į pensiją, o Arsene‘as Wengeras „Arsenal“ gretose dirba jau 17 metų ir pastaruoju metu yra ypač kritikuojamas dėl trofėjų sausros.

Gandų apie P.Guardiolos persikėlimą į abi ekipas buvo, tačiau jie neatrodė rimti ar pagrįsti. A.Fergusonas tvirtino, kad dirbti žada dar bent vienerius metus, t.y. iki 2013-2014 m. sezono pabaigos. P.Guardiola teigė, kad į futbolą grįš jau ateinančiame sezone.

Tuo tarpu A.Wengeras turi tvirtą užnugarį ir palaikymą iš Londono klubo savininkų, kuriems netrukdo trenerio politika, nes ji neša pelną. Be to, sunkiai tikėtina, kad „Arsenal“, gailintis pinigų savo lyderiams ir parduodantis juos kitiems, aukotų milžiniškus pinigus P.Guardiolai.

Kita vertus, dabartinių šių klubų trenerių pavyzdžiai turėtų parodyti katalonui, kad abiejų komandų savininkai neserga „R.Abramovičaus sindromu“ ir palaiko trenerius net ir ištikus nesėkmėms.

Miuncheno „Bayern“. Du sezonus iš eilės užimta tik antroji vieta Bundeslygoje ir pralaimėtas praėjusių metų Čempionų lygos finalas vis labiau spaudžia dabartinį bavarų trenerį Juppą Heynckesą. Vis dėlto puikus žaidimas šiemet kritikus turėtų nutildyti bent jau kuriam laikui.

Pranešimai apie P.Guardiolos ir „Bayern“ susitarimą žiniasklaidoje pasirodė antradienį, o paskleidė juos Italijos spauda, tačiau „Bayern“ vadovybė gana greitai juos paneigė.

„Visa tai yra nesąmonė. Pirmiausia visada kalbėsime su J.Heyneckesu – jis yra mūsų pirmasis ir vienintelis kontaktas“, – teigė „Bayern“ spaudos atstovas Markusas Horwickas.

Sunkiai tikėtina, kad katalonas ryžtųsi stoti prie Vokietijos klubo vairo – jam reiktų priprasti prie visai kitos kultūros, trukdytų ir kalbos barjeras. Nors metai yra turbūt pakankamas laikotarpis išmokti bent jau „futbolo-vokiečių“ kalbą.

„Milan“. Komandos lyderius vasarą pardavęs Milano klubas „Serie A“ pirmenybėse sukiojasi tik turnyro lentelės viduryje ir nė iš tolo nedemonstruoja gero žaidimo. Pranešama, kad komanda taupo ir nežada leisti pinigų stambiems pirkiniams, o visų pirma nori remti pačių išaugintais arba už nedidelę kainą pirktais žaidėjais.

Žiniasklaida taip pat skelbė, kad P.Guardiola „Milan“ savininkų prašė bent 200 mln. eurų naujų žaidėjų įsigijimui – tai buvo sąlyga treniruoti Italijos klubą. Žinant dabartinę „Milan“ padėti tai skamba gana neįtikėtinai.

 Publikuota 15min.lt.

2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

Keisti ir įdomūs pasaulio futbolo stadionai

Katarui užsimojus surengti 2022 metų pasaulio futbolo čempionatą daugelis spėliojo, nejau futbolą teks žaisti dykumose. Beveik visą nedidelės, tačiau itin turtingos šalies plotą užima dykuma, tad organizatoriai užsimojo statyti stadionus, kuriose veiks itin modernios vėsinimo sistemos.


Tačiau Kataro šeichai nėra vieninteliai, kurie statys keistus ar įdomius futbolo stadionus. Futbolo žurnalas „FourFourTwo“ pasižvalgė po pasaulį ir aptiko tikrai įdomiais architektūriniais ar dizaino sprendimais pasižyminčius futbolo stadionus.

„Timsah Arena“, Turkija

Turkijos futbolo sirgaliai pasižymi aršumu priešininkų komandoms, tačiau „Bursaspor“ ekipa netrukus galės pasigirti ir priešininkus gąsdinančiu stadionu. „Žaliaisiais krokodilais“ pravardžiuojamas klubas statosi žalią krokodilo formos stadioną. Šis stadionas jau statomas, tad priešininkų komandos futbolininkai jau gali pradėti lankyti roplių baimės išvengti padedančius kursus.


„Marina Bay Floating Stadium“, Singapūras

Manome, kad „Didžiausio pasaulyje ant vandens esančio stadiono“ kategorijoje nėra itin daug varžovų, tačiau šio stadiono savininkai būtent tai dažnai mėgsta pažymėti. Stadione telpa 30 tūkst. sirgalių, tiesa jų tribūnos jau yra krante, o ne plūduriuoja. Nežinome, ar per rungtynes valtyse aplink stadioną kas nors plaukioja ir gaudo skriejančius kamuolius, tačiau vienas Singapūro futbolo taurės finalas buvo atšauktas, nes aplink aikštę esantys dideli apšvietimo stulpai metė šešėlius ant žolės, kurie trukdė futbolininkams žaisti.


„Estadio de Madeira“, Portugalija

Cristiano Ronaldo gimtinėje esantis stadionas išskirtiniais architektūriniais sprendimais nepasižymi, tačiau yra aukštai kalnuose. Taip aukštai, kad aikštę neretai dengia debesys, tad žaisti futbolą tampa neįmanoma. Jame telpa 5123 žiūrovai, o visai netoli statomas C.Ronaldo vardo futbolo akademija – tai žymiausias „C.D. Nacional“ ekipos auklėtinis. Kuomet oras yra giedras, galima grožėtis nuostabiu Atlanto vandenyno vaizdu.


„Stade Francais Digiovanni“, Prancūzija

Prancūzijos pietuose esančio Marselio miesto stadionas tribūnų neturi, tačiau visai šalia jo stovi keturiolikos aukštų pastatas. Kad pamatytum, kaip žaidžia „US Marseille Endoume“ komanda, tereikia būti pažįstamam su vienu iš namo gyventojų. Žinoma, tai ne aukščiausia šalies lyga, tačiau futbolo rungtynes iš viršaus pamatysi ne kasdien.


„Estadio Hernando Siles“, Bolivija

Didžiausias šalies stadionas (42 tūkst. vietų) tuo pačiu yra ir vienas aukščiausiai pasaulyje esančių profesionalių futbolo stadionų. 3673 metrų aukštyje virš jūros lygio 1931 m. pastatyta futbolo tvirtovė yra pavadinta 31-ojo Bolivijos prezidento vardu. 2007 m. FIFA uždraudė žaisti futbolą šiame stadione, nes Brazilijos rinktinė skundėsi, kad sąlygos čia „nehumaniškos“. Draudimas šiuo metu yra panaikintas, tačiau skundų nesumažėjo, mat atsitinka taip, kad svečiams prireikia ir deguonies balionų. „Tie, kurie čia sugeba laimėti, laimi oriai. Tie, kurie bijo čia žaisti – neturi orumo“, – taip poetiškai yra pasakęs pats Bolivijos prezidentas.


„Mmabatho Stadium“, Pietų Afrikos Respublika

Rusų įmonės statytas stadionas turi 59 tūkst. vietų, tačiau atrodo lyg girto architekto sapnas. Tribūnos stadione išdėstytos įvairiuose aukščiuose, atskirtos viena nuo kitos – tikras apsaugos darbuotojų košmaras.


„Svangaskard Stadium“, Farerų salos

6 tūkst. vietų stadionas iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria, tačiau jis yra pastatytas taip arti Šiaurės jūros, kad joje plaukioja žmogus, kurio darbas – rinkti į vandenį nuskriejančios kamuolius. 2011 m. čia vietos „NSI Runavik“ ekipos nesugebėjo įveikti Anglijos „Premier“ lygoje žaidžiantis „Fulham“, o per 2008 m. Europos čempionato kvalifikaciją Škotijos rinktinės narys Richardas Keysas stadioną pavadino „idiotišku“. Čia pučia itin stiprūs ir šalti Šiaurės jūros vėjai, kurie futbolo žaidimo lengvesniu nepaverčia.


„Igraliste Batarija“, Kroatija

Norėtumėt pažaisti futbolą Trakų pilies kieme? Šis nedidelis futbolo stadionas (veikiau tiesiog aikštė) įrengtas tarp XV a. Venecijos pirklių statytos Kamerlengo pilies ir XIV a. Šv. Marko bokšto. Čia telpa 1000 žiūrovų, o vietos „NK Trogir 1912“ klubas įkurtas dar 1912 metais. Nors komanda kelis kartus buvo bankrutavusi, tačiau neseniai susigrąžino istorinį pavadinimą ir vėl varžosi Kroatijos futbolo lygoje – tiesa, tik penktoje pagal pajėgumą,


„Estadio Municipal de Aveiro“, Portugalija

Iš pirmo žvilgsnio tai normalus stadionas, talpinantis per 30 tūkst. žiūrovų ir naudotas net per 2004-ųjų Europos čempionatą. Tačiau Tomaso Taveira kūrinys atrodo lyg surinktas iš daugybės milijonų „Lego“ kaladėlių. Net oficialiame „Euro 2008“ apraše buvo parašyta: „Net kai stadionas yra tuščias, spalvotos sėdimos vietos sukuria vaizdą, lyg vakarėlis jau prasidėjo“.


„World Games Stadium“, Taivanas

55 tūkst. vietų stadionas primena kinišką slibiną, tačiau tai dar ne pati didžiausia įdomybė. Futbolo, regbio ir lengvosios atletikos varžyboms naudojamo stadiono išorė yra padengta saulės baterijomis. Jos ne tik aprūpina elektros energija visą stadioną, tačiau ir pagamina papildomos energijos, kuri yra saugomas arba panaudojama apylinkės reikmėms.


„Estadio Omnilife“, Meksika

Beveik 50 tūkst. žiūrovų galintis talpinti stadionas yra pastatytas ant žmonių supiltos kalvos ir taip pat pasižymi ekologiškumu. Arena ne taupiai eikvoja elektros energiją, bet ir surenka lietaus vandenį, kuris yra išvalomas ir naudojamas. 2010 m. čia žaistos pirmos futbolo rungtynės, kuriose susitiko „Manchester United“ ir vietos „Chivas“ klubas. Mačas pasižymėjo tuo, kad meksikietis Javieras Hernandezas „Chicharito“ pirmą kėlinį žaidė „Chivas“, o antrą už Mančesterio ekipos gretose. Taip buvo simboliškai pažymėtas meksikiečio pardavimas Anglijos ekipai.



„Lahden Stadion“, Suomija

14500 vietų stadionas vasarą priima futbolo, o žiemą – slidinėjimo ir biatlono varžybas. Nenuostabu, nes temperatūrai nukritus žemiau -9 laipsnių Celsijaus, futbolo nepažaisi. 1991 metais vietos „FC Lahti“ čia 1:0 nugalėjo legendinį „Liverpool“ klubą.


2012 m. lapkričio 22 d., ketvirtadienis

Kaip „Barcelona“ komercializavo „Blaugrana“

Tai verstinis straipsnis iš svetainės “SportsPro”. 


„Barcelona“ futbolo klubo vadyba prieš daugiau nei savaitę paskelbė, kad nuo kito sezono ant komandos marškinėlių pirmą kartą klubo istorijoje bus pelno siekiančios organizacijos reklama. Klubas pasirašė 220 mln. JAV dolerių rėmimo sutartį su „Qatar Airways“ oro linijomis – tai dar 2010 m. pasirašytos sutarties su „Qatar Sports Investements“ (QSI) tąsa.

Nacionalinių Kataro oro linijų reklama ant marškinėlių pakeis iki tol buvusį „Qatar Foundation“ užrašą. Tai organizacija, kuri taip pat priklausė QSI, tačiau yra ne pelno siekianti. „Qatar Airways“ taip pat pakeis iki tol oficialia „Barcos“ skraidintoja buvusią „Turkish Airlines“.

Nors tai nėra pirmas kartas, kuomet ant „Barcos“ marškinėlių bus reklama, tačiau dar niekada Katalonijos klubas nereklamavo organizacijos, kuri siekia pelno. Tai iš esmės keičia visą ilgametę „Barcos“ komercinę politiką – „Blaugrana“ nuo kito sezono taps dar vienais, reklama puoštais marškinėliais, kokių pilna visoje Europoje. Klubui tam įvykdyti prireikė net dešimties metų.

Kaip tai buvo daroma?

Viskas prasidėjo 2003-ųjų rugpjūtį, kuomet klubo atstovų asamblėja (Assembly of Representatives) priėmė nepopuliarų sprendimą – vieną dieną pradėti vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimą. Iki tol tai nebuvo padaryta per visą daugiau nei šimtmetį trunkančia „nacionalinio Katalonijos klubo“ istoriją.

Pirmasis žingsnis link marškinėlių komercializacijos jau buvo žengtas. Antrajam eilė atėjo po dviejų metų, kuomet buvo nuspręsta, jog ant „Blaugranos“ ateinančius penkerius metus puikuosis „Unicef“ logotipas. Komerciškai naudos tai neatnešė – už šią garbę Katalonijos klubas „Unicef“ organizacijai, remiančiai pasaulio vaikus, kasmet atseikėdavo po 1,5 mln. eurų.

Pagrindinė problema tuo metu buvo – kaip pasiekti, kad 180 tūkst. oficialių „Barcelona“ aistruolių (vadinamų „Socios“ – red.), kuriems priklauso klubas, sutiktų su komercine reklama ant šventųjų marškinėlių. Sprendimas priklausė nuo daugumos.

Krizė.

Tačiau klubo vadovams pasisekė – į nugarą jau kvėpuojant krizei, didžioji dalis „socios“ sutiko. Netrukus pasaulio ekonomika paniro į didžiulę krizę ir nepaisant puikių 2010-ųjų metų „Barcos“ pasiekimų aikštėje, klubo kaip ir visos Ispanijos finansinė situacija buvo tragiška – biudžete žiojėjo apie 369 mln. svarų skylė.

Tuo metu klube rinkodaros vadovu dirbo Laurentas Collete, grįžęs į šias pareigas iškart po Sandro Rosellio paskyrimo prezidentu 2010-aisiais. L.Collete‘ui buvo aišku, kad erdvės ant marškinėlių pardavimas, žinant ekonominę situaciją, yra neišvengiamas ir būtinas dalykas. Tačiau svarbiausia buvo įtikinti „socios“.

„2010 m. grįžau į klubą ir naujoji valdžia man pasakė, kad finansinė situacija yra labai sunki. Norint užsitikrinti, kad ateityje klubas galėtų pats save išlaikyti, reikėjo iš kažkur gauti daugiau pinigų – vienas iš būdų buvo komercija. Tad nusprendėme, kad atėjo laikas parduoti vietą ant marškinėlių ir pasirinkome „Qatar Foundation“. Gana netikėtai net 80 procentų „socios“ buvo už“, – L.Collete pasakojo „SportsPro“.


Didelė „socios“ dauguma buvo esminė L.Collete‘ui ir jo komandai. Be to, „Quatar Foundation“ buvo dar viena ne pelno siekianti labdaringa organizacija – šis įvaizdis pernelyg nesupykdė ir paprastų komandos aistruolių.

Šiandien, kuomet praėjo dveji metai nuo tada, kai „Barca“ pradėjo bendradarbiauti su QSI, sunku pasakyti, kiek Katalonijos klubo aistruolių supranta Ispanijos ekonominę situaciją ir marškinėlių komercializacijos būtinybę. Vis dėlto „Qatar Airways“ negali sėdėti ramiai ir nieko nedaryti, nes tokių, kuriems „Blaugrana“ yra šventa ir neliečiama – yra ir bus.

Nepaisant to, „Barcelona“ klubo vadovybė padarė didelį darbą, kuris buvo pradėtas prieš dešimtmetį. Nors į pagalbą atėjo ir aplinkybės, tačiau jie sugebėjo komercializacijos procesą vykdyti žingsnis po žingsnio – taip jie sulaukė didžiosios dalies „socios“ pritarimo. Visą tai vainikavo vietos ant „Barcos“ marškinėlių pardavimas. Marškinėlių, kurie sporto pasaulyje yra vieni iš labiausiai atpažįstamų, geidžiamiausių, o dabar ir komerciškai paklausiausių produktų.

2012 m. lapkričio 21 d., trečiadienis

Romano Abramovičiaus trenerių keitimo politika: devyneri metai – aštuoni atleisti treneriai

Kuomet 2003 m. Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius įsigijo Londono „Chelsea“ futbolo klubą, jam vadovavo italas Claudio Ranieri. Per devynerius metus nekantrusis rusas atleido jau aštuntąjį Londono klubo trenerį.


 Kol kas paskutine auka tapo taip pat italas – Roberto Di Matteo atleistas trečiadienio rytą, nors vos prieš pusmetį laimėjo UEFA Čempionų lygą. Šio turnyro „Mėlinieji“ nebuvo laimėję per visą komandos istoriją, tačiau ir to R.Abramovičiui nepakako.

Ar R.Di Matteo atleidimas yra klaida, ar žingsnis į priekį, pamatysime ateityje, tačiau pažvelgus į pastarųjų devynerių metų „Chelsea“ statistiką, kiekvienam futbolo specialistui, pretenduojančiam į Londono klubo trenerio kėdę, turi pasidaryti baugu.

Kas pagaliau patenkins įnoringąjį R.Abramovičių?

Per pirmuosius 70-imt „Chelsea“ gyvavimo metų (1905-1975) klubą treniravo devyni vyriausieji treneriai, per pastaruosius devynis – aštuoni. Tiesa, buvo dar vienas, Ray Wilkinsas, tačiau jis klubą treniravo tik porą mėnesių (2009 m.) ir komandai vadovavo vos viename mače.

R.Abramovičiuis labiausiai mėgsta trenerius iš Italijos ir Portugalijos – jų „Chelsea“ klube buvo po 2 (C.Rainieri į šį sąrašą nepateka, nes jį paskyrė ne R.Abramovičius – red.). Po vieną trenerį klubas turėjo iš Brazilijos, Izraelio ir Nyderlandų.

Taip kaip R.Di Matteo neišgelbėjo Čempionų lygos titulas, taip C.Rainieri neišgelbėjo ir antra vieta 2003-2004 m. „Premier“ lygoje, kuomet klubas nepralaimėjo nė vieno mačo ir pagerino savo rekordą. Avramo Granto neišgelbėjo ir pirmą kartą klubo istorijoje pasiektas Čempionų lygos finalas.

Įdomi statistika

O galbūt šiemet „Chelsea“ išlips iš duobės ir vėl laimės Čempionų lyga. Kol kas tik du treneriai, jau minėti R.Di Matteo ir A.Grantas, buvo sugebėję nuvesti „Mėlynuosius“ iki Čempionų lygos finalo ir abu jie dirbo, kuomet jau sezonui prasidėjus buvo atleistas kitas treneris.

Na ir pasimėgavimui dar vienas įdomus sutapimas – R.Di Matteo klube išbuvo 6 dienomis ilgiau negu A.Villas-Boasas, tačiau abu treneriai prieš atleidimą spėjo pralaimėti „West Bromwich Albion“ ekipai. Skirtumas tik toks, kad italas dar spėjo pralaimėti ir „Juventus“.

R.Abramovičiaus valdyme jaučiamas progresas?

„Chelsea“ trenerių kaita klubą valdant R.Abramovičiui (metai/treneris/pergalių proc./perg./pral./lyg./titulai

 2000-09 – 2004-05 Claudio Ranieri (Italija) 54 proc. 107/47/46 Nėra
 2004-06 – 2007-09 Jose Mourinho (Portugalija) 67 proc. 124/21/40 „Premier“ lyga (2), FA taurė (3), „Community Shield“ taurė
 2007-09 – 2008-05 Avramas Grantas (Izraelis) 67 proc. 36/5/13 Nėra
 2008-06 – 2009-02 Luizas Felipe Scolari (Brazilija) 56 proc. 20/5/11 Nėra
 2009-02 – 2009-02 Roy Wilkinsas (Anglija) 100 proc. 1/0/0 Nėra
 2009-02 – 2009-05 Guusas Hiddinkas (Nyderlandai) 73 proc. 22/1/5 FA taurė
 2009-06 – 2011-05 Carlo Ancelotti (Italija) 61 proc. 67/22/20 „Premier“ lyga, FA taurė, „Community Shield“ taurė
 2011-06 – 2012-03 Andre Villas-Boasas (Portugalija) 48 proc. 19/10/11 Nėra
 2012-03 – 2012-11 Roberto di Matteo (Italija) 62 proc. 13/3/5 UEFA Čempionų lyga, FA taurė

Publikuota 15min.lt